pastipulys

pastipulỹs sm. (3^b) didelis išgąstis: Kap paregėjau vilką, tai iš pastìpulio net plaukai atsistojo ant galvos Vlk. ║ drebulys, virpulys iš baimės: Kažkoks ligūstas pastipulys sukrėtė kūną P.Cvir.